Pradžia

VU mokslininkų sukurta programėlė padės suvartoti mažiau elektros ir sutaupyti

„Elektros rinkos liberalizacija, taip pat išmanūs sprendimai, tokie kaip išmanieji skaitikliai, mobilioji programėlė „ESO Smart“, padarys Lietuvos namų ūkius raštingesniais elektros srityje: vartotojai daugiau supras, kaip skaičiuojama elektros energijos kaina, matys savo bei visos šalies elektros suvartojimo tendencijas ir, turėdami tuos duomenis, galės lengviau apsispręsti dėl elektros vartojimo savo namuose“, – sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentai dr. Jūratė Jaraitė-Kažukauskė bei dr. Andrius Kažukauskas.

Anksčiau gyvenę Švedijoje prieš keletą metų jie grįžo į Lietuvą ir šiuo metu dirba su projektu, kurio tikslas – išanalizuoti Lietuvos namų ūkių elektros energijos poreikius ir elgseną. Mokslinis tyrimas vykdomas kartu su Elektros Skirstymo Operatoriumi (ESO). Jo metu sukurta pilotinė mobilioji programėlė „ESO Smart“.

Pokalbyje su mokslininkais – ne tik apie programėlę, bet ir Lietuvos elektros rinkos ateitį. Kviečiame skaityti.

- Papasakokite, kam skirta mobilioji programėlė?

- Dr. Jūratė Jaraitė-Kažukauskė (JKK): Ji skirta visiems buitiniams vartotojams, turintiems išmaniuosius elektros skaitiklius. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 12 tūkst. tokių namų ūkių. Išmanieji elektros skaitikliai gali automatiškai ir beveik realiu laiku nuskaityti elektros vartojimo duomenis – valandinius ir ne tik – bei visą šią informaciją pateikti vartotojams, gyvenantiems tame namų ūkyje. Programėlė leidžia stebėti, kiek konkrečiu metu arba per savaitę, mėnesį suvartojama elektros, o jei vartotojas turi saulės elektrines – ir kiek jos pasigamina.

Dalį informacijos vartotojai galėdavo gauti ir anksčiau, tačiau, kad tai padarytų, reikėjo jungtis prie ESO savitarnos, o tai vartotojams gali būti nepatogu. „ESO Smart“ įgalino namų ūkius kur kas patogiau stebėti elektros energijos suvartojimą ir pasigaminimą.

Kitas svarbus momentas – edukacinis. Programėlėje pateikiama išsami informacija apie elektros rinką: vartotojas mato elektros energijos biržos kainą, visuotinio elektros tarifo dedamąsias dalis. Kitaip tariant, mato, iš ko susideda elektros kaina, kaip ji kinta priklausomai nuo kainų elektros biržoje svyravimų. Mes, Lietuvoje, buvome pripratę prie reguliuojamų elektros kainų, mokėjome fiksuotą kainą ir nelabai sukome galvos. Nebent kaina būdavo didinama – tuomet pasipiktindavome tuo. Tačiau prasidėjus elektros rinkos dereguliacijai, vartotojai gali laisvai rinktis nepriklausomus elektros tiekėjus, jų siūlomus mokėjimo planus. Žinoma, kol kas nemaža dalis renkasi fiksuotą tarifą, bet kai kurie – biržos planą.

Be to, programėlėje pateikiame ir nacionalinius elektros vartojimo duomenis, t. y. joje galima matyti kiek elektros Lietuvos gyventojai ir įmonės suvartoja šiandieną, taip pat – kiek jos pagaminama. Iš šių duomenų matome, kad lietuviškos elektros energijos dalis rinkoje kol kas yra labai maža – vos 30 proc. Didžiąją dalį (apie 70 proc.) mūsų naudojamos elektros energijos importuojame.

- Dr. Andrius Kažukauskas (AK): Programėlę paleidome sausio pradžioje – šiuo metu ji pilnai veikia. Dalį duomenų vartotojai, kurie neturi išmaniųjų skaitiklių, gali pamatyti neprisijungę – tereikia programėlę parsisiųsti. Registruotiems vartotojams pasiekiamas visas programėlės funkcionalumas. Pvz., jie gali stebėti savo valandinį elektros energijos suvartojimą ir gamybą.

- Daliai žmonių gali kilti klausimas dėl duomenų saugumo: „leisdamas“ programėlei prisijungti prie išmaniojo skaitiklio, atveri kelią į savo namus.

- JKK: Programėlę kūrėme kartu su ESO, kuri yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė ir kuri į saugumo klausimus žiūri ypač rimtai. Mus, projekto autorius bei mokslininkus, pasiekiantys duomenys yra anonimiški. Šiuo atveju yra ypač griežti duomenų saugumo reikalavimai ir sprendimai, užtikrinantys, kad asmeniniai ir neanonimiški duomenys būtų saugus ir neprieinami net ir mums, projekto iniciatoriams.

- Ar ši programėlė jau užbaigta, t.y. ar joje esančios funkcijos visada liks tokios pat, ar, esant poreikiui, bus atnaujintos, papildytos?

- JKK: Programėlė yra užbaigta. Tačiau keletas funkcionalumų dar bus įdiegta. Tai pranešimų siuntimas, vadinamieji pushai vartotojams. Jais buitiniams vartotojams pranešime apie pikines elektros rinkos kainas. Elektros rinkai būdingi pikai, kai elektros energijos pasiūla dėl gedimų ir remontų sumažėja arba paklausa elektrai stipriai išauga. Pvz., labai šaltą žiemą, kai visi daugiau šildosi savo būstus, arba karštą vasaros dieną, kai daug vartotojų įsijungia kondicionierius. Tokiu metu elektros paklausa ir kaina stipriai išauga. Kadangi elektros kaina prognozuojama prieš parą, vartotojas, matydamas, kad rytoj vienu ar kitu metu bus elektros pikas, gali pasirinkti: mažiau vartoti elektros piko valandomis. Vartotojas reaguodamas į šią informaciją gali ne tik sutaupyti atidėdamas savo elektros vartojimą, bet ir sumažinti spaudimą pačiai elektros sistemai kritinėmis valandomis, kai elektros energija yra pagrinde gaminama deginant dujas. Taigi, naudą galės gauti ne tik konkretus namų ūkis, bet ir valstybė.

- Programėlė sujungė verslą ir mokslą – ją kuriate jūs, VU mokslininkai, bei ESO. Kokią naudą iš tokio bendro projekto matote?

- AK: Mums, mokslininkas, svarbiausia ne pati programėlė, kuri yra mokslinio projekto dalis. Programėlė mums leidžia geriau suprasti Lietuvos elektros vartotoją, suprasto jo poreikius ir moksliniais statistiniais metodais pasakyti, kas jam svarbu, naudinga, įdomu, o kokia informacija yra perteklinė. Šis mokslinis projektas įdomus ir tuo, kad į jį įsitraukė ir verslas be tiesioginio motyvo uždirbti iš šio projekto. Jis vykdomas gavus Lietuvos mokslo tarybos finansavimą: džiugu, kad mūsų su Jūrate idėja patikėjo VU, ESO ir mokslo tarybai, nors pasiruošimo etape teko nuveikti milžinišką darbą. Į projektą yra įsitraukę daug žmonių. Vis dėlto neabejoju, jog gauti rezultatai bus įdomūs ne tik mums: juos panaudoti galės Lietuvos ir kitų šalių mokslininkai bei verslininkai, kursiantys naujus išmanius produktus, skirtus elektros vartotojams.

- Kaip kilo idėja kurti programėlę ir tyrinėti buitinius elektros vartotojus?

- AK: Gyvendami Švedijoje ir dirbdami Umeo universitete vykdėme panašų projektą, susijusį su elektros vartojimu namų ūkiuose – darėme eksperimentą. Maždaug 500 butų buvo sumontuoti išmanieji ekranėliai, kuriuose buvo įdiegta išmanioji vandens ir elektros apskaita. Ekranėliuose vartotojai galėjo matyti, kiek elektros ir vandens jie suvartoja kas 15 min. Mes buvome išsikėlę tam tikras hipotezes, kurias testavome. Pvz., tyrėme, ar ekranėliuose pateikiama informacija vartotojams naudinga ir lemia elektros ir vandens vartojimo pokyčius. Tai, ką darome dabar Lietuvoje, yra panašu. Kodėl pasirinkome nebe ekranėlius, bet programėlę? Šis variantas pigesnis ir patogesnis vartotojams.

Švedijoje mes daugiausia dėmesio skyrėme namų ūkių palyginimui: tyrėme, kaip elektrą ir vandenį vartoja kaimynai. Žinoma, visa informacija buvo anoniminė. Tačiau net ir tai veikė vartotojus: mūsų tyrimas atskleidė, kad tie vartotojai, kurie matė, jog kaimynai elektros suvartoja mažiau, pakeitė savo įpročius. Gauti rezultatai parodė, jog tokiuose namų ūkiuose elektros vartojimas sumažėjo net 7 proc. Rezultatai buvo džiuginantys, parodę, kad informacija apie elektros suvartojimą žmonėms reikalinga.

Panašūs dalykai daryti ir anksčiau kitose šalyse – elektros tiekėjai eksperimentuoja, kaip tokia informacija veikia vartotojus. Pvz., JAV elektros vartotojams siunčiamose popierinėse sąskaitose yra nurodomas šalies elektros suvartojimo vidurkis, kiti statistiniai duomenys, kad vartotojas galėtų palyginti savo vartojimą su kitų. Vis dėlto mūsų mokslinis projektas unikalus, nes naudojama mobilioji programėlė.

- Lietuvoje šiuo metu vyksta elektros rinkos liberalizacijos procesas: pagaliau vartotojai gali sąmoningai apsispręsti ir pasirinkti jų gyvenimo būdą ir nuostatas atitinkantį nepriklausomą elektros tiekėją bei jo siūlomą planą. Vis dėlto pirmajame etape išryškėjo, kad lietuviai kol kas yra atsargūs ir, net sakyčiau, konservatyvūs. Kaip manote, kodėl? Ar mūsų vartotojams trūksta drąsos, o gal žinių?

- JKK: Elektros rinkos liberalizacija, o kartu su ja atsirandantys išmanūs sprendimai, padarys Lietuvos namų ūkius raštingesniais elektros srityje: žmonės pagaliau daugiau supras, iš kur susideda elektros energijos kaina ir panašius dalykus. Kol kas tokio supratimo nėra, nes daugiau nei 30 nepriklausomybės metų elektros energijos kaina vis dar buvo reguliuojama: atsakingos institucijos pasakydavo, kad elektra tiek kainuos ir viskas – žmonės mokėdavo. Dabar pereiname į kitą etapą. Daugelis Europos šalių laisvoje elektros rinkoje gyvena dešimtmečius, o pas mus viskas vyksta dabar. Tačiau, manau, kad visi šie pokyčiai padarys namų ūkius išmanesniais visomis prasmėmis.

Pvz., kol kas Lietuvoje turime nedaug nepriklausomų elektros tiekėjų (7 – aut. past.). Tuo metu Švedijoje jų yra apie 150, kurie siūlo apie 5000 skirtingų planų. Ten konkurencija dėl kiekvieno vartotojo yra labai didelė. Bus įdomu stebėti procesą, kuris vyks Lietuvoje.

- AK: Laukia daug projektų, padėsiančių išjudinti vartotojus ir pačią rinką. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos užsakymu bus kuriama platforma, kurioje bus galima palyginti visų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų planus, tarifus ir panašius dalykus. Šiuo metu dalis svarbios informacijos nėra pateikiama patogiai ir suprantamai – detalės atsiskleidžia tik konkrečiose sutartyse, todėl trūksta skaidrumo. Atsiradus platformai, atsiras daugiau aiškumo ir vartotojui. Galima sakyti, kad šiuo metu visi – vartotojai, tiekėjai, reguliatoriai – mokomės gyventi liberalioje elektros rinkoje.

- Kokią matote ateitį ir elektros vartojimo tendencijas Lietuvoje?

- JKK: Lietuvoje tikrai augs elektros vartojimas vienam gyventojui. Vis daugiau namų ūkių pereis prie šildymo elektra. Elektromobiliai ir visos kitos technologijos taip pat augins elektros suvartojimą. Siūloma parama pasistatyti saulės elektrines – tikėtina, kad augs ir tokių vartotojų skaičius.

Tikiu, kad ateityje vartotojai aktyviai ir tiesiogiai prisidės prie efektyvaus ir patikimos elektros energijos sistemos sprendimų: pvz., vartotojai galės parduoti sukauptą elektrą tinklui, pasirašys sutartį su ESO, kad sutinka atjungti šaldiklį ar kitus bprietaisus, kai yra didesnis elektros poreikis ir pan. Technologijos leis vartotojams dar labiau įsitraukti į visą procesą.

- AK: Išmanioms technologijoms ir rinkai reikalingas ir išmanus vartotojas. Prie to ESO ir VU sukurta programėlė truputį prisideda. Informacijos amžiuje tiek daug informacijos, kad kartais pasimetame: „ESO Smart“ programėlė leidžia kontroliuoti savo duomenis ir informuotai pasirinkti, kiek ir kada norime vartoti elektrą.

Visą aktualiausią informaciją galima rasti ČIA.