Pradžia

Mažmeninių elektros kainų reguliavimo atsisakymo etapai: kaip ir kodėl jie pasirinkti?

Nenumaldomai artėjant metui, kai pirmieji privatūs elektros vartotojai turės pasirinkti nepriklausomą tiekėją, siūlome prisiminti, o galbūt ir naujai susipažinti su laukiančiais mažmeninių elektros kainų reguliavimo atsisakymo etapais. Apie tai, kodėl buvo pasirinkta šį svarbų procesą vykdyti palaipsniui, gerąsias kitų šalių praktikas bei kokia iš to nauda gyventojams bei tiekėjams, pasakoja ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.

Kaip žinia, Lietuva elektros kainų dereguliavimą pasiryžusi įvykdyti per tris etapus iki 2023 m.

Nuo šių metų rudens prasidės pirmasis monopolinių visuomeninio tiekimo sąlygų atsisakymo etapas, į kurį pateks gyventojai, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5000 kWh. Tiekėjo pasirinkimo etapas truks iki gruodžio 10 d., o pasirinkti tiekėjai paslaugas privatiems vartotojams pradės teikti 2021 m. sausio 1 dieną, nes nuo šios datos užsibaigs visuomeninio tiekėjo sutartys.

Į antrąjį etapą, kuris prasidės tokiu pat laiku, tik jau kitais metais, pateks gyventojai, kurie suvartoja daugiau nei 1000 kWh per metus, o visą dabartinio monopolio išskaidymo ciklą 2022 m. užbaigs į trečiąjį etapą patenkantys vartotojai. Nuo 2023 m. sausio 1 d. elektros energijos kainos nebebus reguliuojamos visiems buitiniams vartotojams.

Mindaugo Keizerio pasiteiravus, kodėl buvo nuspręsta gyventojus į etapus suskirstyti pagal suvartojamas kilovatvalandes, o ne pagal tai, kiek per metus jie sumoka už elektrą, ESO vadovo teigimu, to priežastis – skirtingi elektros tarifai ir besikeičianti elektros kaina.

„Tvirtinant tarifus jie  gali būti įvairūs: standartinis vienos laiko zonos, kelių laiko zonų ir panašiai. Tai reiškia, kad kai yra naudojamas vienos laiko zonos tarifas, kiekviena sunaudota kilovatvalandė kainuoja tiek pat, o turint kelių laiko zonų tarifą, priklausomai nuo vartojimo galima sumokėti kitokią sumą. Negano to, nuo liepos 1 dienos elektros kaina Lietuvoje sumažinta, tai reiškia, kad ji keičia, todėl būtų subjektyvu ir sunku pasakyti, kad būtent nuo tokios pinigų sumos klientas jau turi rinktis, patenka ar nepatinka į konkretų etapą. Tačiau kilovatvalandžių kiekis – aiškesnis ir objektyvesnis dydis , todėl pasirinktas metinis 5000 kWh dydis reiškia, kad klientas, per mėnesį suvartojantis vidutiniškai 417 kWh, patenka į pirmą etapą.

Paėmę 417 kWh elektros energijos kiekį per mėnesį ir vidutinę kilovatvalandės kainą, kuri šiai dienai (kalbėta birželio 18 d.) yra 14,3 euro cento, pinigine išraišką gauname apie 60 eurų. Tačiau, pavyzdžiui, jau liepą , pinigų suma bus kitokia, nes atpinga kilovatvalandė, todėl skaičiuoti ne kainą, o kilovatvalandes yra tinkamesnis sprendimas“, – sako M. Keizeris.

Kodėl pasirinkti trys etapai?

Keizerio teigimu, ruošiantis elektros kainų dereguliavimui ir analizuojant kitų šalių patirtis, paaiškėjo, kad etapavimas yra teisingiausias pasirinkimas.

„Pavyzdžiui, Čekijoje plačiąja prasme dereguliavimas vyko penkiais etapais. Žmonės, rinkdamiesi tiekėją, mokėsi procese. Viskas vyko palaipsniui ir tai gyventojams suteikė laiko apmąstymams, geriausio pasirinkimo paieškoms, o tiekėjams laiko analizuoti rinką, suprasti ir rasti tinkamiausius pasiūlymus klientams. Lietuvoje namų ūkių atveju, procesas bus realizuotas trimis etapais, nes jau turime, iš ko pasimokyti, o taip pat šalyje jau kuris laikas veikia nepriklausomi tiekėjai. Galima sakyti, kad pokyčius įgyvendinant vėliau nei kitose šalyse, turime brandesnę rinką ir klientus, todėl šį procesą įgyvendinti galima efektyviau“, – teigia ESO vadovas.

Skaičiuojama, kad į pirmąjį etapą pateks apie 90 tūkst. gyventojų. „Tai nėra didelis skaičius, tačiau tai leidžia likusiems gyventojams geriau suprasti ir suvokti šį procesą bei pasiruošti laukiantiems etapams“, – teigia M. Keizeris.

Kaip sužinoti, į kurį etapą patekau?

Kaip aiškina pašnekovas, jau liepos mėnesį visuomeninis tiekėjas klientams, kuriems laikas pasirinkti, iš ko pirkti elektrą, išsiųs informaciją apie tai, jog jų metinis suvartojimas siekė 5 arba daugiau tūkstančių kilovatvalandžių, todėl jie turi pareigą pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Tačiau tie, kurie jau dabar smalsauja ir nori sužinoti, ar patenka į pirmąjį etapą, tai gali padaryti apsilankę ESO internetinėje savitarnoje ir nesunkiai pasitikrinti ar apskaičiuoti savo suvartojamą metinį elektros kiekį.

„Jau dabar nepriklausomą tiekėją yra pasirinkę daugiau nei 1000 gyventojų, dar dalis vartotojų yra –  apsisprendę, tačiau dar nepasirašę sutarčių. Pasirinkimas, neabejotinai, suaktyvėjo prasidėjus viešinimui, tačiau dar ir iki tol kai kurie tiekėjai skatino rinktis. Žmonės supranta šio proceso vertę, domisi ir ieško geriausių sprendimų“, – sako M. Keizeris.

Ar verta elektros tiekėją pasirinkti, net jei nepatenku į pirmąjį etapą?

Pasak M. Keizerio, kiekvienas esame skirtingi, todėl tik šis sprendimas priklauso nuo mūsų pačių. „Vieni žmonės yra linkę išbandyti naujoves, aktyviai ieško, domisi, klausia, o kiti – atsargesni. Nepaisant to, komunikacija prasidėjo gegužės 15 d., iškart priėmus įstatymą, startavo internetinė svetainė pasirinkitetiekeja.lt, todėl visiškai nesvarbu, ar esate suinteresuotas pasirinkti tiekėją, ar dar tik ieškote ir smalsaujate, čia galima rasti visą reikiamą informaciją“, – teigia ESO generalinis direktorius.

Visgi, tiems gyventojams, kurie pateko į pirmąjį etapą, bet per 2020 m. nespėjo pasirinkti nepriklausomo tiekėjo, elektros tiekimas bus užtikrintas, teikiant laikiną garantinio tiekimo paslaugą.

„Ši paslauga numatyta Elektros energetikos įstatyme. Kol naudosis laikinu garantiniu tiekimu, gyventojai už paslaugas atsiskaitys ESO pagal įstatyme nustatytą kainą, kurią sudarys visos kainos dedamosios, taip pat prie elektros biržos „Nord Pool“ kainos dedamosios, pridedant 25 proc. priedą, kuris taip pat numatytas Elektros energetikos įstatyme“, – aiškina M. Keizeris.

Socialiai jautrių vartotojų apsauga

Kaip aiškina pašnekovas, siekiant apsaugoti socialiai jautrią vartotojų grupę, įstatyme įtvirtinta, kad visuomeninis elektros energijos tiekimas jiems pasibaigs paskutiniuoju etapu, nepriklausomai nuo elektros suvartojimo kiekio.

„Analizuojant kitų šalių patirtis, visose iš jų pasiteisino metodas, kai socialiai jautrioms vartotojų grupės leidžiama pabūti ramiau ir turėti daugiau laiko pasiruošimui. Tokie žmonės turės galimybę ilgiausiai naudotis visuomeninio tiekėjo paslaugomis“, – teigia M. Keizeris.

Visgi, svarbu pažymėti, kad kaip ir visi kiti vartotojai, labiau pažeidžiamų grupių vartotojai, nepriklausomai nuo siūlomų etapų, galės savo nuožiūra ir bet kada anksčiau pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Papildomai yra numatyta, kad nuo 2023 sausio 1 d. pažeidžiamiems vartotojams, palyginus su kitais vartotojais, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kainodara tais atvejais, jeigu jie nepasirinks nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.