Pradžia

Elektros kaina po liberalizavimo: augti neturėtų, kristi nėra kur

Autorius: Naglis Navakas

Atvėrus elektros tiekimo gyventojams veiklą konkurencijai, kai kurie įstatymo šalininkai išreiškė viltį sulaukti elektros kainos mažėjimo. Tačiau tarife įžiūrėti tokį potencialą sunku. Visgi, klausimas „ar už elektrą mokėsime daugiau“ yra sudėtingesnis, nei gali pasirodyti. Ir ne visos komplikacijos yra susijusios su elektros tiekimo gyventojams monopolio išardymu.

Jau antrąjį šių metų pusmetį daugiau nei 5000 kWh elektros per metus suvartojančių gyventojų grupė turės pasirinkti elektros tiekėją, o nuo 2021 m. sausio 1 d. jiems bus nutrauktas elektros tiekimas už reguliuojamą kainą. Palaipsniui iki 2023 m. tas pats laukia ir kitų gyventojų. Patys paskutiniai į rinką bus paleisti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupei priklausantys elektros vartotojai.

Taip, įgyvendinant ES siekį kurti bendrą Europos energetikos rinką, bus liberalizuotas elektros tiekimas gyventojams. Tačiau politikams ir ekspertams nerimą kelia kaimyninių Baltijos šalių patirtis. Estija rinką liberalizavo dar 2013 m., Latvija – 2015 m. Abiejų šalių gyventojams po šios procedūros elektros tiekimas pabrango.

Tarifo dalys

Elektros tarifas gyventojams susideda iš septynių dedamųjų. Elektros tiekimo gyventojams dereguliavimas apims tik jų dalį. Kaip pastebi Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovai, daugiau nei pusė elektros tarifo išliks reguliuotojo rankose.

VERT nustatys elektros perdavimo ir skirstymo tarifus bei sisteminių paslaugų kainą. T. y., elektros tarifo dalis, skirtas elektros skirstymo ir perdavimo sistemų išlaikymui. Juos valdančios bendrovės – valstybės valdomi natūralūs monopoliai, tad jų veikla yra ir liks reguliuojama. Tarife nepaliesta liks ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina – ši elektros tarifo dalis yra skiriama žaliosios energetikos rėmimui.

Palaipsniui nutraukiant visuomeninio tiekėjo veiklą, iš po rūpestingo reguliuotojo sparno paleidžiamos dvi elektros tarifo dedamosios – elektros įsigijimo kaina ir tiekimo kaina. Jos sudaro likusią pusę kainos, kurią gyventojai moka už elektrą.

Užsienio patirtis

Estija energijos tiekimą gyventojams konkurencijai atvėrė 2013 m. Elektros kaina gyventojams (suvartojantiems nuo 1000 iki 2500 kWh per metus) per pusmetį šoktelėjo penktadaliu nuo 11,23 ct/kWh iki 13,51 ct/kWh ir liko apytikriai šiame lygmenyje iki šiol. Latvijoje, tą patį padariusioje 2015 m., kainos šuolis siekė 25,7%, nuo 13,01 ct/kWh iki 16,35 ct/kWh.

Visgi, Europos statistikos departamento duomenys rodo, kad Estijoje brango ne elektros tiekimas, o reguliuotojų prižiūrimi mokesčiai už elektros perdavimo ir skirstymo tinklus. Elektros tiekimo kaina nuo 2012-2013 m. netgi mažėjo, nuo 4,98 ct/kWh iki 4,84 ct/kWh.

2017 m. pabaigoje konsultacijų bendrovės „PwC“ Energetikos ministerijos užsakymu atliktoje studijoje ir kai kurių bendrovių neviešai atliekamuose vertinimuose nurodoma, kad Latvijoje rinkos liberalizacija eliminavo iki tol gyventojams tiekiamai elektrai taikytas subsidijas. Tad, darant prielaidą, kad Lietuvoje kaina nėra dirbtinai sumažinta , neturėtume laukti latviško elektros kainos šuolio.

Reguliuojama kaina

Lietuvoje gyventojų rinkos dereguliavimas suplanuotas  trimis etapais. Kiekvienos jų patirtis žengiant į laisvą rinką bus skirtinga. Tai priklausys ir nuo to, kokia reguliuojama kaina bus nustatyta prieš jiems pasirenkant tiekėją.

Visuomeninis elektros tiekėjas elektrą perka „Nord Pool“ biržoje. Tuo tarpu ją parduoda už tarifą, kuris nustatomas reguliuotojo, dažniausiai metų pabaigoje ateinantiems metams. Rečiau – kartą per pusmetį. Tai atliekama remiantis praėjusio laikotarpio kainomis ir ateinančio prognozėmis. O jos nebūtų prognozės, jei būtų visuomet tikslios.

Pavyzdžiui, visus 2018 metus Lietuvos gyventojai už elektrą mokėjo mažiau nei biržoje vyraujanti kaina, tad visuomeninis tiekėjas patyrė nuostolių pūkštė po nuostolių našta. Šiemet dėl to matome žemyn nenoriai lipantį tarifą.

Tai netrukus taps nebe visuomeninio tiekėjo, o nepriklausomų tiekėjų rūpesčiu. Pastarieji nebebus įpareigoti laikytis plataus 6-12 mėnesių žingsnio, o tai reiškia, turės daugiau laisvės siūlyti lankstesnius planus. Visgi, nuo reguliuotojo prognozių per kelis artimiausius metus priklausys ir tai, ar nepriklausomi tiekėjai galės į rinką žengiantiems gyventojams pasiūlyti pigesnę elektrą, nei jie pirko iki tol.

Puikus pavyzdys yra šiųmečiai nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai. Estijos „Enefit“ jau metų pradžioje paskelbė Lietuvos gyventojams galintys pasiūlyti „iki 20%“ mažesnę elektros kainą, nei reguliuojamas tarifas. Latvių „Elektrum“, žengdami į elektros tiekimo gyventojams ringą, tikino galintys pasiūlyti 7-23% pigesnę elektrą. Tačiau skirtumai tarp kainos biržoje ir reguliuojamos kainos keičiasi nevienodu žingsniu.

Kovą reguliuotojas nutarė perskaičiuoti elektros tarifą antram šių metų pusmečiui. Gyventojai nuo liepos už populiariausią, „Standartinį“ visuomeninio tiekimo planą mokės 8,1% mažiau. Dėl to nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai pirmiesiems iš monopolio išlaisvintiems gyventojams, tikėtina, atrodys nebe taip patraukliai, kaip galėjo atrodyti metų pradžioje. Aplinkybės keisis ir atėjus antrai, ir paskutinei dereguliavimo bangoms.

Tiekimo kaina

Neaptarta lieka antroji išlaisvinama elektros kainos dalis – tiekimo kaina. Ji tarife šiuo metu sudaro 0,37 ct/kWh ir padengia visuomeninio tiekėjo išlaidas. Vadovėliai sakytų, kad privatus verslas yra efektyvesnis, nei valstybės valdomas, dėl to tiekimo kaina galėtų mažėti. Tiesa, kad visuomeninis tiekėjas, turėdamas 1,6 mln. klientų, gali administravimo išlaidas paskirstyti plačiau. Tačiau kol kas rinkoje pasirodę konkurentai taip pat turi plačias klientų bazes – Latvijoje ir Estijoje.

Kaip šios rungtynės bepasisuktų, tiekimo kainos pokyčiai, tikėtina, neturės labai žymios įtakos bendram kainų lygiui. Net ir nemokamai paslaugas teikiantis tiekėjas dabartinį populiariausio „Standartinio“ plano tarifą galėtų sumažinti daugiausia 3,4%. Tai 1000 kWh elektros per metus suvartojančiam klientui sutaupytų 3,7 euro per metus. Žinoma, kiekvienas euras svarbus. Tačiau šiuos kainų svyravimus greičiausiai užgoš kiti veiksniai.

Besikeičiantys poreikiai

Elektros vartotojų poreikiai keičiasi. Gyventojai ima ne tik vartoti, bet ir patys gaminti elektros energiją. Tai galima daryti ne tik įsirengiant saulės jėgainę, bet ir ją išsinuomojant ar perkant iš nutolusio saulės parko. Įteisintos ir energetinės bendruomenės – naujas apsirūpinimo energija organizavimo būdas. Elektromobiliai pamažu skverbiasi į automobilių parką. Neabejojama, kad tik laiko klausimas, kada į gyventojų buitį ateis energijos kaupimo įrenginiai.

Visa tai kurs naujų paslaugų poreikį mažmeninės energijos tiekimo rinkoje. Tiesa, pamažu palyginti elektros kainą, „kilovatvalandę su kilovatvalande“, darysis sudėtinga. Tai neramina kai kuriuos Seimo narius, pergyvenančius dėl į paslaugų paketus sudėtos brangesnės elektros. Dėl to jie reikalauja griežtos elektros tiekėjų priežiūros, ką reguliuotojas žada užtikrinti.

Tačiau tikėtina, kad posūkis nuo „energijos kaip žaliavos“ tiekimo prie „energijos kaip paslaugos“ teikimo, tik spartės. Elektros kaina „už kilovatvalandę“ ilgainiui nuslinks į vartotojo prioritetų sąrašo pabaigą. Taip, kaip pasimiršo telekomunikacijų paslaugų kaina „už SMS žinutę“.

Nuotrauka: Markus Winkler, Unsplash