Pradžia

Ar reguliuojamas elektros tarifas yra pigesnis, nei nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai?

Autorius – Naglis Navakas

Pirmąja elektros rinkos liberalizacijos banga galimybės likti prie visuomeninio elektros tiekimo netenka kol kas nedidelė dalis elektros vartotojų. Likusieji – turi galimybę pasirinkti tiekėją. Ji gali pasirodyti patraukli, jei nepriklausomų tiekėjų sąlygos yra palankesnės, nei visuomeninio. Tačiau šių paslaugų tiekėjų lyginimas yra sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Visuomeninis elektros energijos tiekimas yra specifinė veikla. Ji yra numatyta šalies įstatymuose, ja užsiima monopolistas. Tuo įprastai užsiimdavo elektros skirstymo tinklus valdančios bendrovės – Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai, vėliau LESTO, dar vėliau – ESO. 2018 m. ši veikla buvo iš pastarosios perkelta į kitą „Lietuvos energijos“ grupės bendrovę – „Lietuvos energijos tiekimą“.

Po to sekė įmonių grupės pervadinimas ir dabar monopolinę, įstatyme numatytą visuomeninio tiekimo veiklą vykdanti bendrovė vadinasi „Ignitis“.

Reguliuojama rinkos kaina

Visuomeninį tiekėją prižiūri reguliuotojas. Jis tikrina, kad elektros tarifai, kuriuos moka gyventojai, neviršytų nustatytų ribų. Pastarąsias reguliuotojas skaičiuoja kartą per metus, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kaina peržiūrima metų viduryje. Pastaruoju metu, kaip tyčia, tai buvo daroma prieš Seimo rinkimus (tiek 2016 m., tiek ir 2020 m.). Abu kartus kaina buvo koreguojama žemyn.

Viena iš dedamųjų, nustatant viršutines ribas elektros tarifams, yra nustatoma „elektros rinkos kaina“. Dedamosios pavadinimas nepadeda. Rinkos kaina pagal apibrėžimą yra ne nustatoma, o formuojasi rinkoje. Visgi, reguliuotojo nustatoma „elektros rinkos kaina“ naudojama kaip rinkos kaina sprendžiant, kokios būsimos visuomeninio tiekėjo elektros įsigijimo sąnaudos yra pagrįstos.

Visuomeninis tiekimas nėra verslas – tai yra socialinė paslauga. Visi nuostoliai, kuriuos visuomeninis tiekėjas patiria dėl netiksliai prognozuotų kainų ar kitų veiksnių jam yra grąžinami ateinančiu laikotarpiu. Taip pat ir priešingai, permokos, kurias visuomeniniam tiekėjui sumoka elektros vartotojai, „grąžinamos“ jiems mažesnių tarifų pavidalu ateinančiais laikotarpiais. Šie netikslumai taip pat yra įskaičiuojami nustatant „elektros rinkos kainą“.

Autorius – Naglis Navakas

Visa tai neišvengiamai sukuria situacijas, kai, neišsipildžius kainų prognozėms, arba prireikus ištaisyti praėjusių laikotarpių prognozių netikslumus, Lietuvos gyventojai, lyginant su biržos kaina, metus permoka už elektrą, arba metus už ją moka dirbtinai mažą kainą. Nepaisant to, reguliuotojas dažniau, nei kas pusmetį, kainų nekoreguoja.

Pavyzdžiui, tokios situacijos nebuvo itin dažnos 2015-2017 m., kai elektros kaina biržoje išvengė didesnių svyravimų, tačiau 2018 m. gyventojams tarifai buvo skaičiuojami prognozavus gerokai mažesnę elektros kainą, nei tais metais susiformavo biržoje. 2020 m., savo ruožtu, už elektros energiją vartotojai mokėjo smarkiai per daug, lyginant su tuometine biržos kaina.

Nepriklausomas tiekimas

Nepriklausomi tiekėjai savo elektros įsigijimus kontroliuoja patys, o ieškoti palankiausių sprendimų skatina tarpusavio konkurencija. Jie neturi taikytis prie kasmetinių reguliuotojo sprendimų (nors pastarieji vis viena daro įtaką jų pasiūlymų kainoms) ir gali greičiau reaguoti į rinkos pokyčius.

Tad nenuostabu, kad 2020 m. sausį, kai elektros kaina biržoje smarkiai paniro po reguliuotojo prognozėmis, net keli nepriklausomi elektros tiekėjai netruko žengti į rinką su palankesniais pasiūlymais, nei tuometiniai reguliuojami tarifai. Jie žengė į rinką dar prieš oficialų rinkos dereguliavimo startą ir pažadėjo 7-20% mažesnes kainas, lyginant su visuomeninio tiekėjo paslaugomis.

Tiesa, tuomet dar nebuvo prasidėjusi  visuomenės informavimo kampanija, skatinanti vartotojus rinktis nepriklausomą tiekėją.

Visuomeninio ir nepriklausomo tiekimo kainų santykis pasikeitė, kai VERT perskaičiavo elektros tarifus antrajam šių metų pusmečiui. Visiškai atsitiktinai tiesiai prieš rinkimus, tačiau teko tarifus koreguoti žemyn, dėl koronaviruso pandemijos sumažėjus elektros poreikiui, o su juo ir elektros kainoms biržoje. Po šio sprendimo iki metų vidurio vargiai su nepriklausomais tiekėjais galėję konkuruoti visuomeninio tiekimo tarifai nusileido į konkurencingą lygį.

Kintanti kaina

Su nepriklausomų tiekėjų atėjimu į elektros tiekimo gyventojams biržą, visgi, atsirado ir naujų paslaugų, kurios nėra parankios lyginimui su visuomeninio tiekėjo paslaugomis. Tai yra planai, kurių elektros tarifai kinta priklausomai nuo padėties elektros biržoje „Nord Pool“. Pasiūlymus tarpusavyje yra sunku palyginti: vieni tiekėjai kainas koreguoti žada ne dažniau, nei kas 3 mėnesius, priklausomai nuo kainų biržoje. Kiti tiekėjai siūlo mėnesio biržos kainą su antkainiu prie kiekvienos suvartotos kilovatvalandės. Arba biržos kainą mokant abonentinį mokestį.

Elektros tiekėjai tikina, kad „ilguoju laikotarpiu“ šis planas gali leisti sutaupyti. Galbūt tai iliustruodami, liepą tiekėjai pasidžiaugė, kad liepos 6 d. paryčiais elektros kaina pirmą kartą istorijoje Lietuvos biržoje paniro žemiau nulio ir pasiekė -0,09 €/MWh. Taip po to yra nutikę dar kelis kartus. Tačiau pastebėtina, kad elektros kaina kiek dažniau tam tikromis valandomis – dažniausiai, kai elektra vartojama gausiai – viršija 200 €/MWh.

Tiesiogiai su biržos kaina susietas tarifas, tikėtina, yra teoriškai skaidriausias pasirinkimas: yra labai aišku ir patikrinama nuo tiekėjo nepriklausomuose šaltiniuose, kaip tarifas yra skaičiuojamas. Tačiau norintiems sutaupyti sumaniai naudojant elektrą, kai ji pigi biržoje, be išmaniojo skaitiklio nepavyks. Be jo tiekėjai gali sužinoti tik tai, kiek elektros jūs suvartojate per mėnesį, ir jai pritaikyti tokio laikotarpio vidutinę kainą biržoje.

Jei turite dviejų tarifų skaitiklį, yra skaičiuojama, kiek elektros suvartojate dieną, o kiek – naktį ir šventinėmis dienomis.

Tačiau net ir įsidiegus išmanųjį skaitiklį, palankios elektros kainos „tykojimas“ prie skalbyklės, džiovyklės ir indaplovės vargu, ar bus praktiškas sprendimas. Gali tekti palaukti, kol tarp žmogaus ir jo išmanių namų atsiras išmanūs sprendimai, automatiškai atliekantys veiksmus ir reaguojantys į palankią arba nepalankią situaciją elektros rinkoje.

Ką 2021-ais?

Rašant šiuos žodžius, ateinantiems 2021-iesiems metams visuomeninio tiekimo tarifai dar nėra patvirtinti. Visgi, prognozuojama elektros kaina – ta reguliuojamo tarifo dalis, su kuria turi konkuruoti nepriklausomi tiekėjai – jau yra nustatyta ir ji buvo pakoreguota į viršų. Tad elektros kainos dedamoji visuomeninio tiekimo tarifuose bus didesnė, nei šiuo metu.

Kitos kainos dedamosios taip pat keisis – augs ESO tinklų priežiūros kaina, mažės dedamoji už „Litgrid“ elektros rezervus ir VIAP mokestis, skirtas žaliosios energetikos skatinimui. Tačiau šias tarifo dalis moka visi – tiek nepriklausomi, tiek ir visuomeninis elektros tiekėjas.

Sprendžiant iš kai kurių tiekėjų pasiūlymų nuo sausio 1 d. tikėtina, kad ir jie tikisi kiek aukštesnių elektros energijos kainų. Tačiau čia – prieš akis vargiai prognozuojama pandeminė žiema, kuri dar gali pateikti siurprizų ir sukurti galimybių tiems, kas į situaciją reaguoja dažniau, nei kartą per metus.

Galiausiai, po šio paaiškinimo turėtų darytis aišku, kad visuomeninio tiekimo gretinimas su nepriklausomais tiekėjais, o taip pat ir pastarųjų gretinimas tarpusavyje, yra komplikuotas. Ne veltui rinkoje atsirado tiek internetinių skaičiuoklių (manotiekejas.lt), tiek įmonių, išrenkančių tiekėją už jus („Markestro“, buv. „MyPlan“). Jų dar nedaug ir kol kas nekyla ranka laiduoti už jų tikslumą, tačiau, tikėtina, jų atsiras daugiau ir geresnių.

Galiausiai geriau lyginti obuolius su obuoliais – nepriklausomus tiekėjus tarpusavyje. Jie išrikiuoti ESO sukurtame puslapyje (pasirinkitetiekeja.lt). Jei verslas galės pasiūlyti geresnes kainas, nei reguliuojamas monopolistas – esu tikras, apie tai jums praneš.